Ką raudonos šviesos terapija daro jūsų kūnui

Raudonosios šviesos terapija veikia kaip bioenergetinis postūmis jūsų kūnui, pirmiausia stimuliuodama mitochondrijas – jūsų ląstelių “elektrines” – gaminti daugiau energijos adenozino trifosfato (ATP) pavidalu. Kai jūsų ląstelės turi daugiau energijos, jos veikia efektyviau, greičiau atsinaujina ir geriau atsparios pažeidimams. Tiksliau, ši terapija prasiskverbia į odą, kad sumažintų uždegimą, stimuliuoja kolageno gamybą, kad išlygintų raukšles ir gytų žaizdos, bei pagerintų kraujotaką, todėl atsiranda regeneracinių efektų kaskada – nuo pagerėjusio odos tonuso iki greitesnio raumenų atsistatymo ir sumažėjusio skausmo.

1. Kas yra elektromagnetinis spektras ir kur dera raudona šviesa ir infraraudonieji spinduliai?

Norėdami iš tikrųjų suprasti, kaip šviesa gydo, pirmiausia turime suprasti pačios šviesos prigimtį. Kiekvieną dieną mus supa šviesa. Nors mes daugiausia dėmesio skiriame šviesai, kurią galime matyti, visata yra pilna energijos bangų, kurios nematomos plika akimi. Šviesa yra unikali energijos forma, nes jai keliauti nereikia jokios terpės; ji juda erdvės vakuume taip pat lengvai, kaip ir mūsų atmosferoje. Šis dvilypumas – elgesys kaip banga ir kaip dalelė (fotonas) – paskatino mokslininkus sudaryti žemėlapį. Elektromagnetinis spektras.

Spektras yra visų elektromagnetinių bangų, išdėstytų pagal dažnį ir bangos ilgį, kontinuumas. Viename gale turime “saugias”, ilgas bangas, tokias kaip radijo bangos, mikrobangos ir infraraudonoji spinduliuotė. Kitame gale yra didelės energijos, potencialiai pavojingos bangos, tokios kaip rentgeno ir gama spinduliai, kurios gali pažeisti DNR.

Šio spektro centre yra labai siaura juosta, vadinama matoma šviesa. Tai vienintelė spektro dalis, kurią gali suvokti žmogaus akis, maždaug nuo 400 nanometrų (violetinė) iki 700 nanometrų (raudona).

Nanometrų ir bangos ilgių supratimas

Šviesos terapijos kontekste šviesą matuojame “nanometrais” (nm). Nanometras yra viena milijardinė metro dalis. Šis matavimas yra labai svarbus, nes žmogaus kūnas skirtingai reaguoja į tam tikrus bangos ilgius.

• Raudona šviesa (630 nm–700 nm): Tai yra matomo spektro “ilgajame gale”. Jį galima matyti akimi ir jis žinomas dėl savo gebėjimo prasiskverbti pro odos paviršiaus sluoksnius.
• Infraraudonieji spinduliai (800 nm–1000 nm+): Infraraudonieji spinduliai, esantys visai šalia raudonos šviesos, žmogaus akiai nematomi. Mes juos suvokiame tik kaip šilumą. Kadangi jų bangos ilgis ilgesnis, jie prasiskverbia į kūną žymiai giliau nei matoma raudona šviesa.

Nors mūsų akys nustoja matyti raudoną spalvą, mūsų kūnai ir toliau “jaučia” spektrą infraraudonųjų spindulių šilumos pavidalu. Šis skirtumas – tarp to, ką matome, ir to, ką jaučiame – yra šiuolaikinės šviesos terapijos pagrindas.

2. Kaip raudonosios šviesos terapija iš tikrųjų veikia ląstelių lygmeniu?

Nors originaliame tekste minima, kad raudona šviesa stimuliuoja kolageną, biologinis mechanizmas yra daug įdomesnis ir sudėtingesnis. Šis procesas moksliškai žinomas kaip Fotobiomoduliacija (FBM).

Kai odą pasiekia tam tikro ilgio raudona šviesa (ypač apie 660 nm), ją sugeria fotoreceptorius mūsų ląstelių mitochondrijose, vadinamose Citochromo C oksidazė. Ši absorbcija sukelia cheminę reakciją. Streso paveiktose arba senstančiose ląstelėse mitochondrijos dažnai gamina azoto oksido perteklių, kuris konkuruoja su deguonimi ir blokuoja ATP (energijos) gamybą. Raudona šviesa sugeria azoto oksidą, leisdama deguoniui grįžti ir atkurdama efektyvią ATP gamybą.

Ląstelės energijos bangavimo efektas

Kai jūsų ląstelės gauna energijos, jos pradeda dirbti.

1. Sisteminis atjauninimas: Dabar ląstelė gali atlikti savo specializuotas funkcijas – nesvarbu, ar tai odos ląstelė, atkurianti barjerą, ar raumenų ląstelė, atsigaunanti po treniruotės – daug efektyviau.
2. Fibroblastų stimuliacija: Raudona šviesa specialiai stimuliuoja fibroblastus – ląsteles, atsakingas už kolageno ir elastino gamybą.
3. Priešuždegiminis atsakas: Terapija moduliuoja organizmo uždegiminę reakciją, mažindama oksidacinį stresą, kuris yra daugelio lėtinių ligų priežastis.

Štai kodėl raudona šviesa skiriasi nuo infraraudonųjų spindulių. Infraraudonieji spinduliai skleidžia šilumą, kuri sukelia fiziologinius pokyčius (pvz., prakaitavimą), o raudona šviesa naudoja fotonai sukelti biocheminius pokyčius nebūtinai sukuriant šilumą.

3. Kuo skiriasi infraraudonųjų spindulių šildymas ir kokie yra jo unikalūs privalumai?

Infraraudonųjų spindulių (IR) terapija dažnai painiojama su raudonosios šviesos terapija, nes jos užima gretimas spektro vietas, tačiau jų mechanizmai ir nauda labai skiriasi. Infraraudonieji spinduliai iš esmės yra “spinduliuojama šiluma”. Tai ta pati šiluma, kurią jaučiate saulėje ar spragsinčioje ugnyje, bet be kenksmingų UV spindulių ar dūmų.

Įsiskverbimo gylis

Kadangi infraraudonųjų spindulių bangos ilgiai yra ilgesni (nuo 800 nm iki 1000 nm ir daugiau), jie apeina paviršinius odos sluoksnius ir prasiskverbia maždaug 3,8 cm (o kartais ir giliau) į kūno minkštuosius audinius, raumenis ir sąnarius. Dėl šio gilaus įsiskverbimo pakyla pagrindinė kūno temperatūra, o tai sukelia labai skirtingas gijimo reakcijas, palyginti su raudona šviesa.

Pagrindiniai infraraudonųjų spindulių šildymo privalumai:

• Gilus detoksikavimas: Infraraudonieji spinduliai sukelia vandens molekulių vibraciją organizme. Kadangi mūsų ląstelėse vandens molekulėse yra daug toksinų ir riebalų, ši vibracija gali padėti juos suskaidyti. Infraraudonųjų spindulių seanso metu išsiskiriančiame prakaite dažnai yra didesnis toksinų (sunkiųjų metalų, cholesterolio, amoniako) procentas, palyginti su prakaitu, išsiskiriančiu tradicinėje karšto oro pirtyje.
• Širdies ir kraujagyslių sistemos kondicionavimas: Kai jūsų kūnas sugeria šilumą, jis vėsinasi. Tai padidina širdies ritmą, širdies išstūmimą ir medžiagų apykaitą. Tai veikia kaip pasyvi širdies ir kraujagyslių treniruotė, lavinanti širdį ir deginanti kalorijas – kai kurie skaičiavimai rodo, kad per vieną pirties seansą ramiai sėdint galima sudeginti šimtus kalorijų.
• Skausmo malšinimas ir raumenų atsistatymas: Gili šiluma išplečia kraujagysles (kraujagyslių išsiplėtimą), padidindama kraujotaką į skaudamus raumenis ir sustingusius sąnarius. Šis deguonimi prisotinto kraujo antplūdis pagreitina atliekų, tokių kaip pieno rūgštis, pašalinimą ir suteikia maistinių medžiagų, reikalingų atsistatymui.
• Pagerėjęs miegas ir atsipalaidavimas: Infraraudonųjų spindulių šiluma skatina parasimpatinės nervų sistemos (“poilsio ir virškinimo” būseną) dominavimą, padėdama sumažinti kortizolio kiekį ir sukelti gilų atsipalaidavimą, kuris padeda užmigti.

4. Kokios yra konkrečios raudonos šviesos panaudojimo odos ir grožio srityje galimybės?

Jei ieškote estetinių patobulinimų, raudona šviesa (LED) paprastai yra pranašesnė už infraraudonąją spinduliuotę, nors jos puikiai veikia kartu. Kadangi raudona šviesa koncentruoja savo energiją paviršiuje ir tiesiai po juo, ji tiesiogiai veikia dermą ir epidermį.

“Jaunystės fontano” bangos ilgiai

630–700 nm bangos ilgis yra “idealus” odos spektras.

• Raukšlių mažinimas: Stimuliuojant kolageno I (gausiausio žmogaus organizme kolageno) gamybą, raudona šviesa padeda užpildyti smulkias raukšleles ir sukuria putlesnę, stangresnę odos tekstūrą.
• Randų ir strijų blukimas: Padidėjusi ląstelių apykaita padeda pertvarkyti randinį audinį, todėl randai laikui bėgant tampa minkštesni ir mažiau matomi.
• Spuogų gydymas: Nors mėlyna šviesa dažnai naudojama spuogų bakterijoms naikinti, raudona šviesa labai padeda mažindama spuogų sukeltą uždegimą ir pagreitindama bėrimų gijimą, kad būtų išvengta randų susidarymo.
• Plaukų augimas: Nauji tyrimai rodo, kad raudona šviesa gali stimuliuoti plaukų folikulus, perkeldama juos iš ramybės fazės į aktyvią augimo fazę ir padėdama kovoti su plaukų retėjimu.

Raudonos šviesos grožis odai yra tas, kad ji nesukelia abliacijos. Skirtingai nuo lazerių, kurie pažeidžia odą, kad priverstų ją atsinaujinti, raudona šviesa stiprina odą nesukeldama jokios traumos.

5. Kas atrado šias terapijas ir kaip jos vystėsi?

Šviesos terapijos mokslas nėra naujos eros mada; jis įsišaknijęs daugiau nei šimtmečio medicininių tyrimų metu.

Pionieriai: Finsenas ir Kelloggas

XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje danų gydytojas, vardu Nielsas Rybergas Finsenas susižavėjo šviesos poveikiu sveikatai. Jis sukūrė gydymą nuo vilkligės (odos tuberkuliozės formos), naudodamas koncentruotą raudonos šviesos spinduliuotę. Didžiulė sėkmė gydant raupus ir vilkligę pelnė jam... Nobelio medicinos ir fiziologijos premija 1903 m.. Jis plačiai laikomas šiuolaikinės fototerapijos tėvu.

Maždaug tuo pačiu metu, Johnas Harvey Kelloggas (taip, išgarsėjęs dribsniais) buvo holistinės sveikatos pradininkas Amerikoje. Savo 1910 m. knygoje, Šviesos terapija, jis plačiai rašė apie kaitrinių šviesos vonių (ankstyvosios infraraudonųjų spindulių saunos formos) naudojimą diabetui, nutukimui ir lėtiniam nuovargiui gydyti.

NASA ryšys

NASA dėka ši technologija moderniojoje eroje žengė milžinišką žingsnį į priekį. Dešimtajame dešimtmetyje NASA mokslininkams reikėjo būdo auginti augalus kosmose. Jie naudojo raudonas LED lemputes fotosintezei. Įdomu tai, kad astronautai, besirūpinantys augalais, pastebėjo, kad maži įbrėžimai ir įpjovimai ant jų rankų gyjo greičiau nei įprastai.

Vėliau NASA finansavo raudonos šviesos diodų naudojimo tyrimus, siekiant padėti astronautams palaikyti raumenų ir kaulų tankį bei gydyti žaizdas nesvarumo aplinkoje. Jie taip pat naudojo infraraudonųjų spindulių šilumos technologiją, kad astronautų širdies ir kraujagyslių sistema būtų kondicionuojama ilgų kosminių skrydžių metu. Šis griežtas mokslinis patvirtinimas šviesos terapiją perkėlė iš ’alternatyviosios medicinos“ į įrodyto mokslo sritį.

6. Kada reikėtų rinktis raudoną šviesą, o kada infraraudonąją spinduliuotę (arba abu)?

Tai vienas iš dažniausiai pradedantiesiems užduodamų klausimų. Kadangi abi terapijos apima “šviesą” ir “sveikatą”, pasirinkimas visiškai priklauso nuo jūsų tikslų.

Rinkitės raudoną šviesą (LED), jei:

• Norite gydyti paviršines odos problemas, tokias kaip raukšlės, spuogai, rožinė ar egzema.
• Norite pašalinti randus ar strijas.
• Norite paskatinti plaukų augimą.
• Jums reikia paviršinių žaizdų gijimo.
• Norite procedūros, kuri nesukeltų šilumos ir būtų atliekama greitai (10–20 minučių).

Rinkitės infraraudonųjų spindulių šildymą, jei:

• Norite sumažinti gilų raumenų atpalaidavimą arba sąnarių skausmą (artritą, nugaros skausmą).
• Ieškote stipraus detoksikacijos per prakaitą.
• Norite pagreitinti medžiagų apykaitą ir sudeginti kalorijas.
• Jums reikia širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimo.
• Norite gilaus atsipalaidavimo ir streso mažinimo.

Derinių galia

Idealiu atveju jums nereikia rinktis. Daugelyje šiuolaikinių sveikatingumo centrų ir aukščiausios klasės namų prietaisų derinamos šios technologijos. Pavyzdžiui, “pilno spektro” sauna siūlo artimąjį, vidutinį ir tolimąjį infraraudonuosius spindulius, o dažnai turi raudonos šviesos LED plokštes. Tai užtikrina holistinį požiūrį: raudona šviesa gydo jūsų odą, o infraraudonieji spinduliai – jūsų liemenį, raumenis ir organus.

Išsamus šviesos terapijos palyginimas

Siekiant išsiaiškinti skirtumus, pateikiame išsamų trijų pagrindinių šviesos terapijos kategorijų suskirstymą.

Kaip įtraukti šviesos terapiją į savo rutiną

Mokslo išmanymas yra viena, o jo taikymas – visai kas kita. Štai praktinis vadovas, kaip integruoti šias terapijas į sveikatingumo gyvenimo būdą.

1. Dažnis svarbus

• Raudona šviesa: Svarbiausia – nuoseklumas. Odos atjauninimui stenkitės atlikti 3–5 seansus per savaitę, kurių kiekvienas trunka 10–20 minučių. Ląstelėms reikia pakartotinės stimuliacijos, kad laikui bėgant jos gamintųsi kolagenas.
• Infraraudonųjų spindulių sauna: Detoksikacijai ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklai paprastai pakanka 2–3 kartų per savaitę. Seansai paprastai trunka 20–45 minutes.

2. Paruošimas ir hidratacija

• Raudona šviesa: Geriausia švari oda. Nuvalykite makiažą ir apsauginius kremus nuo saulės, nes jie gali užkirsti kelią lengvoms dalelėms prasiskverbti į poras.
• Infraraudonųjų spindulių: Intensyviai gerkite vandenį! Prakaituodami neteksite daug vandens. Gerkite vandenį prieš treniruotę, jos metu ir po jos.

3. Saugumas pirmiausia

• Akys: Nors raudona šviesa paprastai yra saugi, ji yra labai ryški. Rekomenduojama dėvėti apsauginius akinius, ypač atliekant veido procedūras.
• Šilumos tolerancija: Jei naudojate infraraudonųjų spindulių pirtį, įsiklausykite į savo kūną. Jei jaučiate galvos svaigimą ar silpnumą, nedelsdami išeikite iš saunos.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

1. Ar galiu nudegti saulėje nuo raudonos šviesos arba infraraudonųjų spindulių terapijos?

Ne. Saulės nudegimą sukelia ultravioletiniai (UV) spinduliai, kurie yra didelės energijos šviesos spektro gale. Raudona ir infraraudonieji spinduliai yra priešingame spektro gale. Jie neturi UV energijos, reikalingos odai nudeginti ar DNR pažeisti. Tiesą sakant, raudona šviesa dažnai naudojama padėti išgyti saulės daroma žala. Tačiau infraraudonieji spinduliai skleidžia šilumą, todėl teoriškai galimi terminiai nudegimai, jei tiesiogiai liečiate šildytuvą arba per ilgai būnate saunoje, tačiau taip yra dėl temperatūros, o ne dėl spinduliuotės daromos žalos.

2. Kiek laiko užtrunka, kol pamatysite rezultatus?

Rezultatai skiriasi priklausomai nuo individo ir gydomos būklės.

• Nedelsiant: Po vieno infraraudonųjų spindulių arba raudonos šviesos seanso galite pajusti tiesioginį skausmo palengvėjimą, atsipalaidavimą arba “švytėjimą” dėl padidėjusios kraujotakos.
• Trumpalaikis (2–4 savaitės): Nuolat vartojant, galite pastebėti sumažėjusį uždegimą ir geresnį miegą.
• Ilgalaikis (2–3 mėnesiai): Reikšmingi odos pokyčiai, tokie kaip raukšlių sumažėjimas, randų nykimas ir plaukų augimas, reikalauja nuolatinio ilgalaikio naudojimo, nes kolageno gamyba yra lėtas biologinis procesas.

3. Ar raudonos šviesos terapija saugi visiems?

Paprastai tai laikoma labai saugiu ir neinvaziniu metodu. Tačiau reikia imtis atsargumo priemonių. Žmonės, vartojantys vaistus, kurie didina jautrumą šviesai (pvz., izotretinoiną/akutaną, ličio preparatus ar tam tikrus antibiotikus), pirmiausia turėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Be to, nors jokio neigiamo poveikio neįrodyta, nėščioms moterims dažnai patariama pasikonsultuoti su gydytoju prieš pradedant naujas terapijas, ypač tas, kurios susijusios su šiluma, pavyzdžiui, infraraudonųjų spindulių saunoje.

Išvada

Pasaulyje, kuriame esame nuolat bombarduojami dirbtinės mėlynos šviesos iš ekranų ir esame atitrūkę nuo natūralių saulės ritmų, šviesos terapija siūlo tiltą atgal į biologinę pusiausvyrą. Nesvarbu, ar naudojatės mitochondrijų stiprinančia šviesos galia... Raudona šviesa (LED) atsukti laikrodį atgal savo odai arba panaudoti gilų, detoksikuojantį prakaitą Infraraudonųjų spindulių šildymas Norėdami atkurti savo kūno sistemas, jūs pasinaudojate pagrindiniu žmogaus kūno poreikiu: energija.

Šios terapijos skirtos ne tik tuštybei ar atsipalaidavimui; jos skirtos ląstelių efektyvumui. Suteikdami savo kūnui specifinius šviesos bangos ilgius, kurių jis trokšta, jūs palaikote natūralų gijimą, sumažinate priklausomybę nuo vaistų nuo skausmo ir pagerinate bendrą gyvybingumą.